Šiandien susiduriame su itin didele infliacija, kuri siekia net 21,7%. Negana to, Europos centriniam bankui padidinus bazines palūkanų normas ir tokiu būdu siekiant suvaldyti infliaciją, pabrango ne tik būsto, bet ir verslo paskolos. Vis dėlto, nereikėtų galvoti apie blogiausią scenarijų. Priešingai, tam tikrais atvejais tai gali būti vienas palankesnių laikotarpių „auginti“ verslą.
Ekonominio sunkmečio metu dauguma įmonių stabdo papildomas išlaidas – išleidžia mažiau pinigų reklamai, kitos mažina darbo vietų skaičių, nukelia plėtros planus ar nusprendžia pristabdyti investicijas. Mažinant veiklos apimtis konkurentams atsiranda reali galimybė lengviau užkariauti rinkos dalį, papildomai įdarbinant atleistus specialistus, jei pastarieji yra aukštos kvalifikacijos.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, praeitų metų ketvirtąjį ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje pasiekė 6,4%. Palyginimui, pernai trečią ketvirtį nedarbas šalyje buvo mažesnis – 5,7%. Augantis nedirbančių asmenų skaičius leidžia lengviau rasti talentingus darbuotojus, kuriuos būtų galima įdarbinti pigiau. Taip pat recesijos metu galima ne tik praplėsti savo verslą, bet ir startuoti su naujomis verslo idėjomis, kurias lengviau įgyvendinti sumažėjus konkurencijai tarp įmonių, darbo rinkoje atsiradus didesniam skaičiui specialistų ir skiriant visas lėšas vien verslui, nepermokant už darbuotojus ar kitas paslaugas, o jas įsigyjant už sąlyginai mažesnius įkainius. Tai gali būti metas ekonominį nuosmukį priimti, kaip išskirtinę galimybę jūsų verslui.
Dar galite suspėti į taukinį – pasinaudoti valstybės teikiama kompensacija
Valstybės įsteigta finansų įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“), siekdama plėsti verslo finansų rinką, įmonėms, imančioms paskolą teikia palūkanų kompensavimo priemonę. „Invega“ šiuo metu suteikia galimybę verslams gauti kompensacijas už investicinių paskolų ir finansinės nuomos (lizingo) sutarčių palūkanas.
Palūkanų kompensavimo priemone siekiama padėti verslo įmonių likvidumui ir palengvinti įmonių finansinę naštą. Tiesa, dar užpernai „Invega“ kompensuodavo ir apyvartinių paskolų palūkanas, visgi, pernai šios kompensacijos buvo atsisakyta. Vertinant šalies deficitinį biudžetą, augančią skolą ir mažėjančią Europos Sąjungos (ES) paramą, kai dar pernai Europos Komisijos patvirtintoje 2021-2027 m.
ES fondų investicijų programoje Lietuvai nutarta skirti 7 mlrd. 449.000 Eur investicijų, negalima atmesti, kad palūkanų kompensavimo priemonė ilgainiui gali būti panaikinta. Negana to, jau dabar „Invega“ paskelbė kompensacijos dydžių pokyčius – iki šiol galiojusi 95% palūkanų kompensacija jau nuo kovo 1 d. bus mažinama iki 50%, todėl pasinaudoti šios priemonės privalumais maksimaliai, liko nebedaug laiko.
Pasak „Invega“ atstovų, palūkanų kompensavimo priemone iki praeitų metų spalio mėnesio pasinaudojo beveik 9.300 įmonių, patekusių į smulkiojo ir vidutinio verslo segmentą. Kompensacijos už palūkanas ypatingai pasitarnauja mažam ir vidutiniam verslui, kuriam pasiskolinti kainuoja daug brangiau, nes jis dažniausiai neturi gana didelio finansavimo šaltinių pasirinkimo. Galimybė išties neeilinė, juk pasiskolinus su 10% palūkanų ir kompensavus 7, lieka mokėti tik 3%. Tad jei įmonė jau svarsto imti paskolą netolimame laikotarpyje, tai naudinga padaryti anksčiau, iki kovo mėnesio ir sutaupyti kompensuojamas lėšas, kurias galima vėliau skirti kitoms verslo veikloms pagerinti.
Lankstesnių verslo finansavimo galimybių yra
Konkurencijos stoka šalies finansų sistemoje, kai rinkoje dominuoja keletas didžiųjų žaidėjų, turi įtakos ne tik aukštesnei bankinių paslaugų kainodarai, bet ir riboja galimybes gauti paskolas verslo vystymui palankiomis sąlygomis.
Bankai dažniausiai neskuba kredituoti verslų, nenorėdami prisiimti rizikų, nors ir galėtų tai daryti, įvertinus, kad bendras bankų pelnas Lietuvoje šiemet gali pasiekti rekordinę sumą – net milijardą eurų. Pasak Lietuvos banko, šalyje veikiantys komerciniai bankai išsiskiria pertekliniu likvidumu dėl didelio išduotų būsto paskolų su kintamosiomis palūkanomis skaičiaus. Atrodytų, kad besidžiaugiantys įspūdingais veiklos rezultatais ir turintys perteklinius likvidumus bankai turėtų būti mažiau griežtesni vertindami smulkiojo ir vidutinio verslo įmones, kurios į juos kreipiasi, kad gautų paskolą.
Džiugina, kad įgyvendinti verslo idėjas smulkiam verslui padeda pasiskolinimas iš kitų šaltinių, kaip sutelktinio finansavimo platformos, kurios dažnai taiko gerokai lankstesnes sąlygas besiskolinančiam verslui. Tokios platformos laikomos alternatyviomis finansavimo priemonėmis, kurių pasigenda daugiau nei trečdalis smulkiųjų įmonių. Sutelktinio finansavimo verslo modelis paremtas tuo, kad reikiamas lėšas įmonei skolina grupė žmonių.
Verslas, sumanęs skolintis iš sutelktinio finansavimo platformos, neprivalo kelti apyvartų į vieną ar kitą banką. Siekiant, kad paskolos gavėjui būtų patogu, jis gali naudotis jam priimtino banko paslaugomis. Platformos savo klientams siūlo lanksčias sąlygas paskolai gauti, kad verslas galėtų planuoti savo ateitį.
Taip pat dažniausiai nėra reikalaujama nekilnojamojo turto įkeitimo, o tai yra itin aktualu smulkiems verslininkams, kurie turi tik asmeninį turtą, tačiau nėra įgiję jokio įmonės turto. Svarbu paminėti, kad verslininkas, kreipęsis į sutelktinio finansavimo platformas paskolai gauti, tikėtina gerokai greičiau sulauks atsakymo apie kreditavimo galimybes nei iš banko. Sprendimas dėl finansavimo gali būti priimtas per itin trumpą laiko tarpą – 24 valandas.
Per krizę – ne vien iššūkiai, bet ir galimybės
Statybų sektoriaus, prekybos ir logistikos įmonės visuomet siekia vykdyti savo verslo plėtrą. Žinoma, čia reikėtų pridurti, kad statybų sektorius, nors ir sparčiai augantis, turi itin aukštą rizikos įvertinimą. Būtent verslas, pasižymintis aukštos rizikos įvertinimu, turi turėti ilgalaikių ir pastovių klientų ratą bei finansinę pagalvę, kuri praverstų susidūrus su sunkumais vykdant finansinius įsipareigojimus. Skaičiuojama, kad vadinamoji verslo finansinė „pagalvė“ turėtų sudaryti bent 3-6 mėn. būtinųjų mokėjimų dydžio sumą.
Viešo maitinimo įstaigų finansavimas sumažėjo, o tam galimai turėjo įtakos gana staigus maitinimo įstaigų sektoriaus susitraukimas po COVID-19 pandemijos ir smarkiai šoktelėjusios elektros kainos. Praeitą mėnesį elektros kaina ,,Nord Pool“ biržoje siekė 103,06 Eur/MWh, tuo tarpu dar pernai gruodį sudarė – 264,28 Eur/MWh.
Įmonėms, kurios stokoja sukauptų finansinių lėšų, neturi atsidėjusios finansinės „pagalvės“, gali būti sudėtingiau, nes skolinantis verslo plėtrai reikia turėti ir dalį savo lėšų. Tikėtina, kad pagausės įmonių skaičius, kurios kreipsis dėl paskolų antrojoje pavasario pusėje ar vasarą, nes bus sukaupusios papildomų lėšų ir norės jas panaudoti investicinių paskolų gavimui, kurios gali būti skirtos gamybos našumo didinimui ar inovatyvių sprendimų diegimui.
Norint gerokai sumažinti verslo išlaidas elektrai, galima pasinaudoti galimybe įsigyti saulės elektrinę ir pačiam tapti elektros gamintoju. Palūkanų kompensavimas leidžia verslui išleistą sumą už saulės elektrinės įsirengimą susigrąžinti netgi perpus. Verslui skolinantis už metinę palūkanų normą, kuri siekia 10–12%, kompensuojama net 7%. Tokia finansinė paskata, kai kompensuojama dalis palūkanų, leidžia verslui įgyvendinti naujus projektus ir efektyvinti gamybą, diegiant modernias išmanias technologijas, tokiu būdu sumažinant gamybos kaštus ir padidinant pelną.
Skolintis verslo plėtrai šiuo metu išties pigu – bendra kredito kaina su visais kreditoriaus taikomais mokesčiais siekia apie 4-6%, jei naudojamasi „Invega“ palūkanų kompensavimo priemone. Pasinaudojant tokia kompensacija mažam ir vidutiniam verslui suteikiama galimybė auginti verslą, užkariaujant skirtingas užsienio rinkas, ar įvesti naują produktą į rinką, sutaupant dalį lėšų.
Ekonominės recesijos metus susikūrė nė vienas sėkmingas verslas, kuris išaugo į tarptautinį. Vieni iš tokių verslų – mums gerai pažįstamos ,,Microsoft“ ar ,,FedEx“ bendrovės, pradėjusios veiklą dar 1971– 1973 m. naftos embargo metu, kai OPEC valstybės kartu su Egiptu ir Sirija nustojo teikti naftą valstybėms, palaikančioms Izraelį.
Nereikėtų išsigąsti ekonominės krizės ir atsitraukti nuo planų plėsti verslą. Palankios kompensavimo sąlygos kreditavimui, kai verslas gali gauti kompensacijas už investicinių paskolų ir finansinės nuomos (lizingo) sutarčių palūkanas, verslui suteikia galimybę realizuoti tikslus ir įgauti konkurencinį pranašumą.
