Nuo šių metų vasario gyventojų terminuotųjų indėlių portfelis bankuose išaugo beveik 1,5 mlrd. Eur, arba 40 proc. Vien per birželį šis portfelis padidėjo 315 mln. Lietuvių meilė indėliams yra didelė ir nepaisanti pasitaikiusių duobių, matyt, išliks tokia. Tam yra tikrai nemažai priežasčių, viena tokių indėlių draudimas. Visi Lietuvoje padėti indėliai yra apdrausti ir apsaugoti, tiesa „tik“ iki 100 tūkst. eurų. Vadinasi viskas kas virš 100 tūkst. eurų, nutikus nenumatytiems atvejams prarastumėte viską kas yra virš šios sumos. Tačiau, turbūt racionalu, sakyti, kad dauguma indėlių nesieks šio sumos. Šis indėlių draudimas veikia jau ilgai, nuo 1997 metų. Kitas dalykas, kad indėliai yra sena ir pakankamai gerai suprantama priemonė. Nors turėjome ir duobelių šiuose „santykiuose“, vienu skaudesnių ir naujesnių galima vadinti „Snoro“ istoriją. Apie 90 proc. visų padėtų indėlių buvo grąžinti pagal draudimą, tačiau negrąžintini indėliai pagal šį draudimą sudarė 1,5 mlrd. eurų iš visų 5,6 mlrd. eurų. Būta ir kitų atvejų, kai nepavyko atgauti visų lėšų susijusių su indėliais, ar tai būtų Ūkio bankas, arba pajai susiję su indėliais kredito unijose. Tačiau nepaisant šių duobių indėlių draudimas masina daug žmonių, tačiau ar laikydami indėlius nėra didesnių problemų? Yra, todėl būtent apie tai ir pašnekėkime.
Infliacija, palūkanos ir indėliai
Tampa aišku, kad indėliai yra pop priemonė, kuria lietuviai taupo. Investicija indėlių jau tikrai negalime vadinti, nors dauguma žmonių džiaugiasi, kad už savo bankuose saugomus pinigus gauną grąžą – 3,5–4 proc. palūkanas. Tačiau šiuo metu, net gerokai, palyginus su praėjusiais metais, sumažėjusi infliacija siekia 9 proc., (birželį) vadinasi Jūsų pinigai ne tik, kad negeneruoja grąžos, tačiau jus prarandate apie 5 proc. savo pinigų vertės. Indėlis nėra investicija, tačiau, jei prarandate apie 5 proc. visų savo lėšų ar tai galima vadinti taupymo priemone? Čia norėčiau panaudoti kelias citatas, vieną apie indėlius, kaip investiciją, antrą, kaip taupymo priemonę. Citatos bus 2021 metų, bet vėliau paaiškinsiu, kodėl jos dabar yra netgi dar labiau validžios. „Indėliai kaip investicinė priemonė prarado savo prasmę maždaug prieš 15 metų. (...) Po praeitos krizės įžengėme į žemos palūkanų normos erą ir šiuo metu taupyti ar kaupti tokia forma nėra prasminga. Infliacija „valgo“ gyventojų santaupas, kai jos yra bankuose.“ „Bet kaip rodo ir Lietuvos banko apklausos, vis dėlto žmonės laiko santaupas daugiausia indėliuose, o tai nėra taupymas.“ Šių citatų autorė yra Eivilė Čipkutė, Lietuvos bankų asociacijos prezidentė. Šios citatos yra 2 metų senumo, tačiau pasižiūrėkime, kas per tą laiką pasikeitė. Infliacija tuo metu siekė apie 2 proc. palūkanų už indėlius norma buvo nulinė arba arti nulinės. Vadinasi pinigų nuvertėjimas siekė apie 2 proc. Vadinasi šiuo metu nuvertėjimas yra netgi didesnis nei tuo metu. Tad indėlius galime vadinti padedančia priemone dalinai sumažinančia infliacijos sukuriama santaupų nuvertėjimą, tačiau tai vadinti taupymu ar investicija yra neteisinga.
Kiti būdai taupyti ir investuot
i Neseniai valstybė pasiūlė dar vieną priemonę, kaip pati sako investuoti – Vyriausybės taupymo lakštus, kurių atsisakyta buvo 2021 metais. Tai yra turbūt dar saugesnis finansinis mechanizmas, jo tvarumą garantuoja pati valstybė, o vienintelė galimybė neatgauti pinigų yra valstybės bankrotas, kas yra labai menkai tikėtina. Grąža yra artima tai, kurią siūlo bankai ir kredito unijos savo indėliams – 3,7 proc.. Tie, kas nevaldo didesnių finansinių išteklių, tokia finansinio taupymo priemonė savo populiarumu galbūt galėtų konkuruoti su indėliais, bet tikrai nėra stebuklas. Abi priemonės yra mažesnės rizikos, tačiau leidžia tik kiek sumažinti infliacijos įtaką, o ne taupyti. Todėl Lietuvoje būtina daugiau kalbėti apie investicinį švietimą.
Tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys turi galimybę investuoti į sutelktinio finansavimo platformas, kurias, kaip galimą alternatyvą dar 2021 metais, jau minėtų citatų kontekste minėjo finansų ministerija ir Lietuvos bankas. Toks investavimas turi savo trūkumų, jis nėra toks saugus, jame nėra valstybės draudimo kuris grąžintų pinigus, tačiau kai kurios platformos turi savo apsaugos priemones, tiesa ribotas. Tačiau su didesne rizika galima ir didesnė grąža. Toks investavimas gali atnešti ir 13–15 proc. grąžą, kas leistų ne tik apsaugoti pinigus, tačiau ir uždirbti už turimus pinigus.
Valstybė reklamuodama lakštus dažnai naudoja labai gražų ir teisingą lozungą, pirkdami šiuos lakštus investuojate į valstybės projektus. Tai labai svarbu ir turbūt kiekvienam malonu prisidėti prie valstybės vystymosi. Tačiau rinkdamiesi ir kitas taupymo priemones nei indėliai Jūs galite prisidėti prie smulkaus ir vidutinio verslo sėkmės, kur lankydamiesi kultūros objekte, kepyklėlėje ar kitoje įstaigoje žinosite, kad būtent Jūs prisidedate prie jo sėkmės, o kartu sugebėjote rasti būdų įveikti infliaciją.
